- skūrlupys
- ×skūrlupỹs, -ė (hibr.) smob. (3b) J, skū̃rlupis, -ė (1) Skd, Rs 1. NdŽ odalupys, kailialupys: Paprašiau skū̃rlupį, kad karvei skūrą nuluptų Grz. 2. J prk. kas muša, lupikas: Gerai, kad gerą žmogų gauna, o kad kokį skū̃rlupį, tai visą amžį i vark Tv. 3. Jnš, Užv, Skd prk. išnaudotojas, engėjas: Darbininkai pasilikę besidžiaugdamies, jogei nebėra jų skūrlupio LMD(Sln). Tas skūrlupỹs devynius kailius nu munęs nulupo Mžk. 4. prk. lupikautojas, brangininkas: Nug ir skūrlupis tas Mažeika: jis pagatavas devynias skūras nuo žmogaus nulupt Brž.
Dictionary of the Lithuanian Language.